Atrask, pažink, išmok: kūrybiškas mokymas per integruotas pamokas
Šiuolaikinis mokytojas, įgyvendindamas atnaujintą ugdymo turinį, kasdien ieško naujų mokymo metodų, kurie mokiniams būtų patrauklesni, priimtinesni, įdomesni ir stiprintų mokymosi motyvaciją. Integruotos pamokos – vienas iš mokymo metodų, motyvuojantis mokinius, skatinantis kūrybiškumą bei aktyvų dalyvavimą pamokose. Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje birželio 16-ąją buvo organizuota integruoto ugdymo diena „Tyrinėjame Nepriklausomybės aikštę, gimtąjį miestą ir rajoną, minime Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną“.
Pasak integruoto ugdymo dienos iniciatorės Ritos Suchockienės, direktoriaus pavaduotojos ugdymui, šią dieną norėta sustiprinti mokinių visuminį pasaulio suvokimą, padėti atsiskleisti asmenybės brandai ir individualioms galimybėms, ugdyti pilietiškumo, pažinimo, kūrybiškumo kompetencijas. Integruotu ugdymu siekta derinti dalykų/ugdymo sričių turinį bei stiprinti kolegialų mokytojų ir švietimo pagalbos specialistų bendradarbiavimą.
Birželio 16 d. kiekvienai klasei buvo organizuota po du integruotų pamokų ciklus. Pamokos vyko tokiu pat laiku kaip ir įprastos, tik vietoje penkių ar šešių atžalyniečiai tądien turėjo po dvi ilgąsias pamokas ir vieną refleksiją. Integruotose pamokose dalyvaujantys mokiniai ir jas vedę mokytojai galėjo nepaisyti skambučio: jų pamoka užtruko pusantros valandos, o ne 45 minutes. Visos integruotos pamokos turėjo savo temą, jose dirbę du mokytojai derino skirtingus dalykus. Pamokos vyko ne tik kabinetuose, bet ir netradicinėse erdvėse, Širvintų miesto erdvėse, „Briedžių take“, Širvintų Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje, Anciūnų muziejuje „Anciūnų kluonas“, Nepriklausomybės aikštėje ir t. t.
Integruotose pamokose dirbo 24 progimnazijos mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai, pedagogams talkino žmonės iš išorės. Tai Širvintų I. Šeiniaus viešosios bibliotekos Anciūnų filialo vyr. bibliotekininkė Rita Makauskienė, kūrėjai Karolina Žernytė ir Simas Janulis, Širvintų atviro jaunimo centro darbuotoja Daiva Budzinskaitė-Šedienė ir psichologė Roberta Jočienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas Dailius Kavalevskis.
5-8 klasių mokiniams buvo pasiūlyti šie pamokų ir užsiėmimų ciklai: „Biologinės įvairovės tyrimas mokyklos teritorijoje”, „Širvintų miesto maitinimo paslaugos, mitybos ypatumai, mitybos režimas anksčiau ir dabar”, „Fizikiniai reiškiniai per pojūčius ir judesį”, „Širvintų krašto padavimai (pagal knygą „Kernavė-nemieganti žemė: legendos, sakmės, mitinės būtybės”)”, „Briedžių tako“ istorija”, „Pietos“ motyvas R. Antinio skulptūroje „Žuvusiems ties Širvintais karžygiams“/ Širvintų Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčios architektūra ir taikomoji dailė, apsilankymas bažnyčios muziejuje”, „Rasos šventė Kernavėje. Susipažinkime su Širvintų rajono meno mėgėjų kolektyvais”, „Dalyvavimas pojūčių teatro mini spektaklyje „Fizikiniai reiškiniai per pojūčius ir judesį“, „Laisvės kovotojų pagerbimas aplankant jų kapus”, „Tremties aidą mena Anciūnų muziejaus eksponatai”, „Širvintų krašto legendos. The legends of our land”, „Legendos” beieškant”, „Nepriklausomybės aikštės maketo kūrimas”, „Atstumai tarp lankytinų objektų Širvintų mieste”, „Triukšmo lygio nustatymas ir analizė”, „Kultūros ir istorijos paminklai Širvintose”, „Ką pamatyti Širvintose. Lankytinos vietos ir veiklos”, „Datos ir skaičiai Nepriklausomybės aikštėje. Nepriklausomybės aikštės istorija”, „Kalnalaukio gatvės istorija ir erdvinės figūros”, „Ekskursija „Širvintos 550” su istoriku Jonu Stankevičiumi”.
Progimnazijos aplinka, miesto ir rajono erdvės sudarė galimybę integruoti visų mokomųjų dalykų pamokas, ugdytiniai gebėjo atlikti įvairių tipų užduotis. Mokiniai ir mokytojai įsitikino, kad dalykų integracija mokymąsi daro aktyvesnį, kūrybiškesnį, padeda lengviau teorines žinias susieti su gyvenimiška patirtimi bei aplinka, kurioje mokoma(si). Tiek kabinetuose, tiek netradicinėse erdvėse, tiek „Anciūnų kluone“ vykusios pamokos vaikams suteikė daug teigiamų emocijų, o mokomoji medžiaga jiems buvo įdomesnė ir suprantamesnė.
„Integruoto ugdymo esmė – kiekviena nagrinėjama tema ar problema susiejama su mokinio poreikiais ir praktine nauda, siekiant stiprinti jo mokymosi motyvaciją. Natūralu, kad toks požiūris skatina permąstyti įprastą pamokų struktūrą bei mokymosi turinį, pritaikant jį prie šiuolaikinių ugdymo metodų,“ – apibendrindama pirmadienio veiklas pažymėjo Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos direktorė Jūratė Stankevičienė. Pasak direktorės, toks modelis ne tik padeda geriau įsisavinti žinias, bet ir ugdo mokinių kūrybiškumą bei kritinį mąstymą.
Mokytojas Romas Zibalas
