Žmogus orkestras, kurio mokykloje tikrai trūks
Rugpjūčio 25-oji Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenei buvo ypatinga, kupina šilumos, jautrių žodžių, prisiminimų, šypsenų ir, žinoma, truputėlio liūdesio. Į užtarnautą poilsį tądien buvo išlydėtas ilgametis mokyklos mokytojas, informatikos specialistas, įvairiapusis kūrėjas ir nuoširdus bendruomenės žmogus Edvardas Gatelis.
Sunku vienu žodžiu ar net vienu sakiniu apibūdinti žmogų, kuris daugiau kaip tris dešimtmečius buvo neatsiejama mokyklos gyvenimo dalis. Per ilgus darbo metus keitėsi mokyklos pavadinimai, augo ir keitėsi mokiniai, keitėsi technologijos, mokymo programos, visuomenė. Tačiau vienas dalykas išliko – mokytojo Edvardo nuoširdus ryšys su mokykla, jos žmonėmis ir darbu, kuriam jis atidavė didžiulę savo gyvenimo dalį. Nuo 1991 metų sausio Edvardas Gatelis dirbo tuometėje Širvintų 2-ojoje mokykloje, vėliau – Širvintų „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje, o šiandien – Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje. Per daugiau nei 35 metus mokykloje jis išleido ne vieną mokinių laidą, mokė pradedančiuosius pažinti informacinių technologijų pasaulį, lydėjo mokinių pirmuosius žingsnius technologijų kelyje, dalijosi žiniomis, patirtimi ir, svarbiausia, kantrybe. Turbūt daugelis buvusių ir esamų mokinių prisimins ne tik informatikos pamokas, bet ir patį mokytoją – žmogų, pas kurį visada buvo galima ateiti. Paklausti. Pasitarti. Paprašyti pagalbos. Kartais – tiesiog pasakyti, kad „kažkas neveikia“, ir žinoti, jog mokytojas Edvardas ne tik supras, bet ir padės.
Ne vienas kalbėjusysis išlydėtuvių metu būtent tai ir pabrėžė: mokytojas Edvardas visada buvo pasiekiamas, prisišaukiamas, patariantis ir padedantis. Tai savybės, kurių neįmanoma įrašyti į pareigybės aprašymą ar pamatuoti darbo valandomis. Tai žmogaus būdas. Tai jo santykis su kitais. Tai tikrasis indėlis į bendruomenę. Per savo darbo mokykloje metus Edvardas Gatelis buvo ne tik mokytojas. Dvejus metus jis dirbo direktoriaus pavaduotoju užklasiniam darbui, aktyviai įsitraukė į įvairiausias mokyklos veiklas, prisidėjo prie renginių, idėjų ir iniciatyvų. Atrodė, kad nėra užduoties, kurios jis negalėtų imtis, nėra problemos, kuriai negalėtų rasti sprendimo. Ne veltui išlydėtuvių vedėjas Tomas mokytoją Edvardą pavadino žmogumi orkestru. Ir iš tiesų – šis apibūdinimas, regis, jam tinka kaip niekam kitam. Tai mokytojas, informacinių technologijų specialistas, aktorius, dainininkas, šokėjas, renginių organizatorius, apipavidalintojas, sveikinimų maketuotojas, mokyklą puošiančių koplytstulpių kūrėjas, medžio drožėjas, robotikos pradininkas. Ir dar daugybės darbų bei talentų žmogus. Visa tai – tarsi įvairiaspalvė jo gyvenimo ir kūrybos pynė. Kiekvienas talentas, kiekviena idėja, kiekvienas darbas paliko savo žymę mokyklos gyvenime. Galbūt ne visada susimąstydavome, kiek daug dalykų aplink mus atsirado todėl, kad kažkas turėjo idėją, kantrybės ir noro ją įgyvendinti. Dažnai tas „kažkas“ buvo būtent mokytojas Edvardas.
Vieniems jis buvo informatikos mokytojas, kitiems – žmogus, galintis sutvarkyti techniką ar išspręsti iškilusią problemą. Šiandien, kai technologijos tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi, kartais sunku įsivaizduoti laiką, kai kompiuteriai mokyklose dar buvo naujovė, o informacinės technologijos – sparčiai auganti ir besikeičianti sritis. Mokytojas Edvardas buvo vienas iš tų, kurie padėjo mokyklos bendruomenei žengti pirmuosius žingsnius šiame pasaulyje. Jis mokė, aiškino, ieškojo sprendimų ir kartu su mokiniais bei kolegomis augo technologijų amžiuje. Jo kelias į mokytojo profesiją taip pat susijęs su mokslais ir nuolatiniu noru tobulėti. Mokytojas studijavo Vilniaus universitete ir Šiaulių universitete, įgijo matematikos ir informatikos mokytojo specialybes. Dėkodamas už gražius sveikinimus ir prisiminęs savo jaunystės metus, jis pasidalijo ir svajone, kuri kažkada buvo labai gyva – noru studijuoti Kauno politechnikos institute. Tačiau gyvenimas, kaip dažnai nutinka, pasuko kiek kita kryptimi. Vilnius buvo arčiau, labiau pažįstamas, o ir ten jau mokėsi vyresnysis brolis. Taip susiklostė aplinkybės, nulėmusios pasirinkimą, kuris galiausiai atvedė į ilgą ir prasmingą mokytojo kelią. Galbūt tuomet, priimdamas sprendimą studijuoti Vilniuje, jaunasis Edvardas nė nenumanė, kad po daugelio metų jo vardą prisimins ne viena mokinių karta, kad jis taps žmogumi, kurį pažins visa mokyklos ir Širvintų miesto bendruomenė, kad jo darbo metai bus skaičiuojami ne vien pamokomis, tvarkaraščiais ar mokslo metais, bet ir šimtais sutiktų žmonių, bendrų darbų, renginių, pokalbių, išspręstų problemų ir išgyventų akimirkų.
Išlydėtuvių dieną susirinkusi mokyklos bendruomenė mokytojui negailėjo pačių gražiausių žodžių. Skambėjo padėkos už ilgametį darbą, už kantrybę, už pagalbą, už nuoširdumą ir už tai, kad jis visada buvo šalia. Mokytojas sulaukė gausybės sveikinimų, gėlių, dovanų ir šiltų apkabinimų. Tačiau turbūt didžiausia dovana žmogui, tiek metų dirbusiam mokykloje, yra žinojimas, kad jo darbas buvo reikalingas, pastebėtas ir vertinamas. Atsisveikinimo akimirkomis visada ypač aiškiai pajuntame, kiek daug žmogus reiškia bendruomenei. Kasdienybėje esame įpratę vieni prie kitų – prie pažįstamo balso, prie pagalbos rankos, prie žmogaus, kuris, rodos, visuomet yra savo vietoje. Tačiau kai ateina laikas išeiti į kitą gyvenimo etapą, suprantame, kad tam tikra mokyklos istorijos dalis užverčia vieną savo skyrių.
Vis dėlto užtarnautas poilsis nėra atsisveikinimas su viskuo, kas buvo. Šįkart visi susirinkusieji mokytojui linkėjo jau nebeskubėti į pamoką, nebeskubėti spręsti techninių nesklandumų ar rūpintis dar vienu renginiu. Linkėta sveikatos, ramybės ir laiko sau. Laiko žmonai, vaikams ir anūkams. Laiko svajonėms, kurioms galbūt iki šiol vis pritrūkdavo valandų. Laiko kūrybai, medžio darbams, naujoms idėjoms ir tiems dalykams, kuriuos vis atidėdavome „kada nors vėliau“.
Ačiū Jums, Mokytojau Edvardai, už viską, ką davėte savo mokiniams, kolegoms ir Širvintų „Atžalyno“ progimnazijos bendruomenei. Jūsų pamokos baigėsi tik mokyklos tvarkaraštyje. Tačiau tai, ko išmokėte, ką sukūrėte ir ką palikote žmonių širdyse, dar ilgai išliks. Gražaus, sveiko, šviesaus ir tikrai užtarnauto naujo gyvenimo etapo!
Progimnazijos informacija
