Tarptautinė gimtosios kalbos diena

Vasario 21-ąją Jungtinės Tautos nuo 1999 metų yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Tai graži idėja, padedanti įprasminti gimtosios kalbos svarbą mūsų gyvenime. Šiais laikais kiekviena tauta siekia išsaugoti savo kalbą kaip vieną iš tautos svarbiausių ypatybių.

 „Kurgi, sakau, pasaulyje yra tauta, tokia prasta ir niekinga, kad neturėtų šių trijų savų ir tarsi įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Visais amžiais žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba ir visados rūpinosi ją išlaikyti, turtinti, tobulinti ir gražinti. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba.“ (Mikalojus Daukša) 

Įdomus puslapis apie lietuvių kalbą

• Lietuvių kalba priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai.
• Šiandieninėje lietuvių kalbos abėcėlėje yra 32 raidės – tiek raidžių, kiek burnoje dantų.
• Raides č, š ir ž pasiskolinome iš čekų kalbos XIX amžiuje.
• Nosines raides ą ir ę perėmėme iš lenkų kalbos, o pagal jas pasigaminome į ir ų.
• Raidę ė pirmą kartą XVII a. pavartojo lietuvių raštijos kūrėjas evangelikų liuteronų kunigas Danielius Kleinas pirmojoje lietuvių kalbos gramatikoje lotynų kalba.
• Jauniausią   lietuvišką raidę ū prieš gerą šimtmetį sugalvojo lietuvių kalbos tėvu tituluojamas Jonas Jablonskis.
• Lietuvių bendrinė kalba susiformavo kauniškių tarmės, vadinama suvalkiečių tarme, pagrindu.
• Daugiausiai reikšmių turtintis lietuvių kalbos žodis – leisti.
• Seniausias lietuviškas žodis – mama.
• Klaipėdos bibliotekos kiemelyje atidengtas vienintelis pasaulyje paminklas kalbai, jo idėja – įamžinti mirusius lietuviškus žodžius.
• Oksimoronas – dviejų nesuderinamų, vienas kitam prieštaraujančių žodžių junginys: kojų rankšluostis, plastmasinė stiklinė, vegetariškas mėsainis, didvyrė, juodi baltiniai, negyvas gyvūnas, baisiai gražu, saldus sūris, kojos apyrankė, bambos auskaras, elektrinė dujinė, laisvės vergas, žalia mėlynė, pagyvenusi jaunoji, didelis mažylis, sūrus saldainis.
• Kalbininkas Jonas Jablonskis pakeitė senesnius savaitės dienas žyminčius slaviškus žodžius – panedėlis, utarnykas, sereda, četvergas, pėtnyčia, subata, nedėlia į dabartinių savaitės dienų pavadinimus.
• Iš visų Europos kalbų lietuvių kalba turi didžiausią skaičių maloninių ir mažybinių žodžių.
• Lietuviai – vienintelė tauta, kurios himnas „Tautiška giesmė“ kiekvienais metais liepos 6 d. 21 val. apskrieja pasaulį.
• Lietuvių kalbos žodynas – didžiausias lietuvių kalbos žodynas. Jo apimtis – 20 tomų, apie 22 000 puslapių, jame yra daugiau kaip 11 milijonų žodžių. Tai vienas didžiausių žodynų
• Lietuvių kalba laikoma viena seniausių pasaulyje. Manoma, kad jai gali būti apie 3–4 tūkst. metų. Tai galima spręsti iš upių ir ežerų pavadinimų kilmės.
• Dabartinę lietuvių kalbos abėcėlę pateikė J. Jablonskis „Lietuvių kalbos gramatikoje“ 1901 m.
• Unikalus lietuviškas žodis „knygnešys“ neturi atitikmens kokioje nors kitoje pasaulio kalboje.
• Spaudos lotyniškais rašmenimis draudimo laikais (1863–1904) žmonės, mūsų vadinami knygnešiais, rizikuodami savo laisve ir net gyvybe iš Rytų Prūsijos į Lietuvą slapta (kontrabanda) gabendavo lietuviškas knygas.
• Pirmoji lietuviška spausdinta knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmo prasti žodžiai, mokslas skaitymo, rašto ir giesmės dėl krikščionystės, bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos Karaliaučiuj 8 dieną mėnesio sausio metų užgimimo Dievo M.D.XLVII“ (išleistas 1547m. Karaliaučiuje).
• Vienintelis minkštasis priebalsis lietuvių kalboje yra j (jotas).
• Ilgiausią lietuvišką žodį „nebeprisikiškiakopūsteliaujantiesiems“ (39 raidės) nukonkuravo Lietuvos internautų sukurtas naujas ilgiausias lietuviškas žodis „nebeprisivaizdotinklaraštininkaujantiesiems“, sudarytas iš 43 raidžių.
• Vincas Kudirka apie 1890-uosius metus iš lietuviškos abėcėlės pašalino lenkiškos abėcėlės raidę w, nes buvo uždrausta spausdinti lietuviškus raštus lenkiškąja abėcėle, o raidės v lenkiškoje abėcėlėje nėra.
• Turbūt visi yra girdėję frazeologizmą „nešti kudašių“ (t. y. bėgti gelbstintis, smarkiai bėgti). Tačiau ar žinote, kas gi yra tas kudašius? Kudašiumi yra vadinami žmogaus galvos plaukai, kuodas (pvz.: Žiūrėk, koks tavo kudašius pasišiaušęs).
• Gražiausiu lietuvišku žodžiu išrinktas „ačiū“ – vienintelis žodis lietuvių kalboje, besibaigiąs ū!

Pagal įvairius šaltinius parengė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Irena Gatelienė