Pažinkime Lietuvos gamtą žygiuodami
Keliaujant akys yra atviresnės, protas – imlesnis, širdys – taikesnės, rankos labiau saugo draugą. Ypač, keliaujant pėsčiomis.
Yra Lietuvoje vietų, kad tiesiog nesitiki, kad esi savo gimtojoje šalyje. Kovo 27 dieną 5A klasės mokiniai krioklių laiptais leidosi į geologinę praeitį – susitiko pasivaikščiojimui prie unikalaus Vilsos upelio. Tai vienintelis upelis Lietuvoje, kuriame susiformavo natūralūs kriokliai. Keliaudami kalbėjomės apie praeityje ir šiuo metu vykstančius gamtinius procesus, nulėmusius aplinkos – upių, ežerų, kalvų, daubų, šaltinių, kopų, riedulių – atsiradimo istoriją. Susipažinome su Lietuvos paviršių suformavusiais ledynais bei laikotarpiais, kai jie nutirpdavo – tarpledynmečiais. Senosios tarpledynmetinės nuosėdos atodangoje, kuriose aptinkamos tuo metu gyvenusių organizmų liekanos (kiekvienam žygeiviui buvo nuostabu jas aptikti), nuostabus upelis, kriokliai, raguvos ir griovos leido pajusti, lyg vaikščiotume Karpatuose.
Buvo labai gera džiaugtis geografija žingsniuojant, tyrinėjant ir pasakojant. Po šios išvykos kiekvienas pasijuto atradėju bei suprato, kad kiekviena vieta Žemėje yra svarbi ir ją būtina išsaugoti.
Viliuosi, kad pavyko jumyse pažadinti tyrinėtojų dvasią ir keliausime dar ne kartą.
Klasės vadovė Renata Žygienė
