Pasaulis atsiskleidžia tiems, kurie vaikšto pėsčiomis

Rugsėjo 27-oji – pasaulinė turizmo diena. Ta proga pasirinkome nuostabiais vaizdais užburiantį maršrutą, puikiai tinkantį aktyviems atžalyniečiams – Šilėnų pažintinį taką. Tako ilgis – 6 km. Ramia eiga, su ilgais pasigrožėjimais, fotografavimu, poilsio minutėmis mes įveikiame jį per maždaug porą valandų. Takas yra gan sudėtingas, nors vaikai su tuo nesutiko. Jis įkurtas kalvotoje vietovėje, tad pakeliui teko įveikti ilgoką įkalnę. Taip pat norint labiau patyrinėti pakeliui esantį piliakalnį, teko kalneliais pakopinėti. Šilėnų takas iš karto prasideda įdomybe – senoviniu akmenų grindiniu. Šis grindinys, vadinamas „bruku“, paklotas 1932 metais, tiesiant kelią iš Vilniaus per Šilėnus iki Legotiškių dvaro (dvaras sovietmečiu buvo sugriautas). Kelią tiesė tuometiniai bedarbiai. Akmeninis grindinys buvo klojamas Šilėnų kaimo gatvelėse bei smėlingose miško kelio įkalnėse, kad neklimptų arklių traukiamų vežimų ratai. Dar pažingsniavus, dėmesį patraukė nuoroda link šaltinio „Akis“. Šaltinis kaip šaltinis čiurlena sau mažu upeliuku ir vargo nemato. Ypatingesnė yra vieta aplink. Pasirodo, prieš keletą metų šį, senovėje šventu laikytą šaltinį, buvo užtvenkę bebrai. Vėliau užtvanka sugriuvo, o jos vietoje liko pieva – pilna bebrų apgraužtų kelmų, prikritusių medžių kamienų, į upelį primėtytų šakų. Vasarą sužaliavusi gamta paslepia buvusios užtvankos „griuvėsius“, tad pamatyti galima tik krūmų ir medelių tankiai priaugusią lomą. Pakeliui dar viena netikėta vieta – orchidėjų pelkė. Joje auga ir žydi net keturių rūšių retos lietuviškos orchidėjos, įrašytos į Raudonąją knygą.