Keturi mažosios architektūros statiniai – neatsiejama „Atžalyno“ mokyklos istorijos dalis
Širvintų „Atžalyno“ progimnazija – tai ne tik žinių ir ugdymo institucija, bet ir vieta, kurioje architektūra tampa gyvu pasakojimu apie mokyklos istoriją, vertybes ir kūrybingų žmonių idėjas. Mokyklos teritorijoje iškilę keturi mažosios architektūros statiniai – tai neatsiejama progimnazijos tapatybės dalis, liudijanti apie bendruomenės pastangas puoselėti tradicijas, pažymėti svarbias sukaktis ir žengti koja kojon su šiuolaikinėmis technologijomis. Šių statinių autoriai – mokytojai Kęstutis Misiūnas ir Edvardas Gatelis – ne tik ugdo jaunuosius protus, bet ir savo kūryba formuoja mokyklos veidą. Jų darbai – tai ne vien fiziniai objektai, bet ir simboliai, įprasminantys mokyklos istoriją, vertybes ir bendruomenės dvasią.
Pirmasis statinys, pastatytas 1995 metais, žymi „Atžalyno“ mokyklos pavadinimo prasmę. Tai buvo pirmasis žingsnis kuriant mokyklos identitetą per architektūrą. Šis statinys jau yra restauruotas, o tai rodo bendruomenės rūpestį ir pagarbą praeičiai. Jo atnaujinimas – tai ne tik fizinis atgaivinimas, bet ir simbolinis veiksmas, liudijantis, kad mokyklos istorija yra gyva ir vertinama.
Antrasis koplytstulpis, taip pat pastatytas 1995 metais, skirtas mokyklos 10-mečio jubiliejui. Jis įrengtas vidiniame kiemelyje – vietoje, kur ypatingų švenčių proga susitinka mokyklos bendruomenė. Šis statinys tapo ne tik šventės ženklu, bet ir kasdieniu priminimu apie mokyklos augimą, pasiekimus ir bendrystę.
Trečiasis architektūrinis ženklas, iškilęs 2000 metais, pažymi mokyklos 15 metų sukaktį ir žengimą į naują tūkstantmetį. Tai buvo metas, kai pasaulis keitėsi, o mokykla drąsiai žengė į ateitį. Šis statinys simbolizuoja pažangą, atvirumą naujovėms ir gebėjimą išlaikyti vertybes net ir besikeičiančiame pasaulyje.
Ketvirtasis statinys, atidengtas 2025 m. rugsėjo 1 d., skirtas progimnazijos 40 metų jubiliejui, yra tikras šiuolaikinės mažosios architektūros perlas. Jo atsiradimą įkvėpė „Tūkstantmečio mokyklų programos“ projektinė veikla „Fenomenais grįstas ugdymas“, ypač penktoji dalis – „Nuo idėjos iki rezultato“. Šis statinys ne tik reprezentuoja mokyklą, bet ir jungia senąsias tradicijas su modernumu. Jo konstrukcija – iš ąžuolo ir metalo, o viršuje puikuojasi „Saulutė“ – senųjų kalvystės tradicijų simbolis. Tai ne tik estetiškas elementas, bet ir kultūrinis ženklas, jungiantis praeitį su dabartimi. Statinį puošia tekstas, išpjautas lazerinėmis staklėmis – tai technologinis tikslumas, derantis su meniniu jautrumu. Tamsiuoju paros metu statinys apšviečiamas saulės baterijų pagalba – tai tvarumo ir inovatyvumo pavyzdys. Nuskenavus QR kodą, lankytojai gali pasigilinti į mokyklos istoriją – tai kvietimas pažinti, mokytis ir reflektuoti. O žalvarinio varpo skambesys, valdomas nuotoliniu būdu, tampa ne tik garsiniu akcentu, bet ir simboliniu kvietimu į bendrystę. Šis statinys – tai ne tik architektūrinis objektas, bet ir edukacinė priemonė, kviečianti mokinius ir svečius tyrinėti, domėtis ir kurti. Jis atspindi mokyklos vertybes: pagarbą tradicijoms, atvirumą naujovėms, kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.
Džiugu, kad Širvintų „Atžalyno“ progimnazijoje dirba kūrybingi mokytojai Kęstutis Misiūnas ir Edvardas Gatelis. Jų darbai – tai ne tik architektūriniai sprendimai, bet ir pedagoginės idėjos, įgyvendintos per meną ir formą. Jie įrodo, kad mokytojo vaidmuo gali būti daug platesnis – nuo žinių perteikimo iki kultūros kūrimo.
Šie keturi statiniai – tai neatsiejama mokyklos istorijos dalis, gyvas pasakojimas apie jos raidą, vertybes ir bendruomenės dvasią. Jie kviečia sustoti, pažvelgti, pamąstyti ir pasidžiaugti tuo, kas sukurta. Tai – mokyklos veidas, kalbantis ne žodžiais, o forma, medžiaga ir idėja.
Mokytojas Romas Zibalas
