Aplankėme Gelvonus ir Liukonis
Birželio 8 d. 7A klasės mokiniai dalyvavo edukacinėje išvykoje, aplankė Gelvonų gimnazijos muziejų. Klausėsi mokytojos Daivos Taučiuvienės vestos edukacinės pamokos „Mokyklinis gyvenimas“. Mokiniai buvo supažindinti su mokyklinio gyvenimo kasdienybe XIX a., tarpukariu, pokario metais, patys galėjo išbandyti šių laikotarpių mokinio „duoną“. Rašė žąsies plunksna, pabandė klūpėti ant žirnių. Pavyko išklūpėti vos 2 minutes. Skaitė senuosius dokumentus, analizavo prašymus direktoriui, kad leistų lankyti pirmą klasę. Nustebino, kad stojimo mokestis net 5 litai. Septintokai susipažino su to laikotarpio mokyklose dėstomais dalykais, apžiūrėjo mokyklos baigimo pažymėjimą ir daugelį kitų įdomių dalykų. Nustebino informacija, kad Gelvonų miestelis buvo didesnis nei Širvintos, ten buvo ne tik katalikų bažnyčia, bet ir cerkvė, sinagoga. O miestelyje veikė daugiau nei 20 parduotuvių.
Po edukacijos 7A kl. mokiniai sužaidė draugiškas tinklinio varžybas su Gelvonų gimnazijos mokiniais. Dėkojame fizinio ugdymo mokytojui Ž. Žygei už mums skirtą laiką, o valgyklos darbuotojoms – už skaniausius pasaulyje kibinus. Papietavę gimnazijos lauko klasėje, patraukėme į Liukonis.
Liukonyse ant stataus Širvintos dešiniojo skardžio stovi 11 m aukščio kryžius su Nukryžiuotuoju, į šiaurės rytus ir pietvakarius nuo jo yra du akmenys (skeltos vieno riedulio pusės) su smailiomis viršūnėmis. Netaisyklingo keturkampio formos granito akmenys yra 1,65 m ir 1,4 m aukščio. Pasak padavimų, tai suakmenėję žmonės. Pasakojama, kad Liukonių dvaro liokajai Jonas su Povilu, bandydami taiklumą, naktį į mišką nusinešę Komuniją ir, įkėlę ją į aukštą ant kalno augančią pušį, nusitaikė šauti. Tuo metu jiems pasirodžiusi Mergelė Marija su kūdikiu ant rankų, bet jie, nepaisydami apsireiškimo, šovė į Komuniją ir abu akmenimis pavirto. Dvaro ponas tarp akmenų pastatydino kryžių. Šalia šių akmenų yra 0,86 × 1,15 m dydžio ir 45 cm aukščio granito akmuo su smailiadugniu dubeniu (20 cm skersmens ir 15 cm gylio). Žmonės jį vadina Marijos akmeniu. Pasakojama, kad jo dubenyje susirinkęs vanduo turėjęs stebuklingų galių – kas juo nusiprausdavęs, tas pagydavęs (išgydavusios žaizdos, aklieji praregėdavę). Jo stebuklingosios galios dingusios, kai ponia jame išmaudė apakusį šuniuką.
7A klasės vadovė Gražina Gudonienė
