Žalioji pamoka Asvejos regioniniame parke

Mokymasis gamtoje – tikras malonumas, vedantis nuo vieno netikėtumo prie kito. Įgiję patirties, suvokiame, kad tampame patyrusiais Gamtos gyvenimo knygos skaitytojais, užmezgame asmeninį ir ilgalaikį ryšį su paukščiais, augalais, vietovaizdžiais, kultūros vertybėmis. Argi galima būti gamtoje ir ją gerbti nepažįstant? Toks bendravimas vienpusis, liekama paskutiniame Gamtos mokyklos suole.

Birželio 6 dieną 6C klasės mokiniams geografijos pamoka vyko neįprastai. Tądien  nusprendėme tapti Asvejos regioninio parko žinovais. Atvykę į vietą, užsukome į saugomos teritorijos lankytojų centrą. Visos saugomos teritorijos svečius pasitinka ragindamos: „Iš lankytojų centro – į gamtą!“ Tad nusprendėme, kad ryškiausiu mūsų pamokos atsiminimu turėtų tapti kelionė gražiausiais pažintiniais takais. Vedini vyr. ekologės, pirmai pažinčiai su parku pasirinkome lankytojui pritaikytą Jurkiškio upelio pažintinį taką. Nukeliavome tik 1,5 km, tačiau įspūdžių netrūko. Šis upelis yra vienas srauniausių Lietuvoje. Įspraustas tarp aukštų šlaitų, šniokšdamas per akmenis jis prikaustė jaunųjų keliautojų dėmesį. Upelyje stūkso stambus riedulys, vadinamas Puntuko vaiku. Mokiniai sužinojo, kaip susiformavo šis upelis bei iš kur jis išteka.

Toliau – pasižvalgymas nuo tilto  į Asvejos ežero kraštovaizdį.  Juk Lietuvoje nedaug ežerų, per kuriuos nutiestas tiltas, o dar medinis… Mokiniai sužinojo, kokio žinomo žmogaus iniciatyva šis tiltas pastatytas, žingsniais išmatavo tilto ilgį. Visa tai  leido pajusti Dubingių praeities dvasią.

Pamoka gamtoje sėkminga ne tik tada, kai daug atsimenama, pamatoma, parsivežama puikių nuotraukų. Tikroji sėkmė – jei toliau mokomasi namuose, išsirengiama į saugomas teritorijas dar kartą. Jau be mokytojo. Kai svarbiausia Mokytoja tampa gamta…

Renata Žygienė